BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

AF ciklas_05

2011-10-07

Kitą ketvirtadienį (spalio 13d.) NDG startuoja jau penktasis Architektūros [pokalbių] fondo ciklas.

Tema - “MIESTAS.Lūžio taškai”

Oficialią info rasite Archfondo puslapyje, o kadangi šį kartą tenka pabūti ir kuratoriumi (kartu su Sabina), tai pabandysiu trumpai pakomentuoti koks ir apie ką šis ciklas bus.

Nusprendę daryti ciklą apie miestą pirmiausia norėjome,  kad tai nebūtų standartinis požiūris į miestų plėtrą (juolab, kad plėtra nėra ir aktuali Lietuvoje, pažiūrėkite į statistiką , tik Vilniuje ir Gargžduose per 5 metus gyventojų nežymiai padaugėjo, visur kitur - minusas), kad į miestą pažvegta būtų plačiau ir iš netikėtų rakursų.

Taigi, kitą ketvirtadienį pokalbių ciklą pradės jauni olandai, studijos „O+A strategies & architecture” įkūrėjai - Marc van Asseldonk ir Auguste van Oppen, kurie pristatys savo idėjas apie “atviro kodo” urbanizmą, t.y. kaip patys gyventojai gali labai tiesiogiai dalyvauti teritorijos planavime ir kokie gali būti viso šio proceso rezulatai. Man atrodo, kad panašiai miestai tvarkydavosi viduramžiais į kurių senamiesčius šiandien žiūrime su susižavėjimu :).

Spalio 20, filosofas Nerijus Milerius pažvelgs į sovietinių miestų statybos ideologiją. O kokią ideologiją slepia šiandieniniai pastatai?

Lapkričio 4, atvyksta kanadiečiai Etienne Turpin ir Adam Bobbette, šiuos pranešėjus rekomendavo menininkas G.Urbonas, o jų pasirinkta Tiqqun knyga intriguoja. Kas yra Tiqqun paskaitykite čia. Pasaulio laukia revoliucija?

Lapkričio 10, pranešimą sakaitys Ciuricho ETH universiteto dėstytojas bei vienos iš Roterdamo architektūros bienalės kuratorius Tim Rieniets. Jis buvo vienas iš tyrimo apie mažėjančius miestus Shriniking cities organizatorių ir kalbės būtent apie tai, kas manau labai aktualu Lietuvoje.

Na ir pabaigai - Lapkričio 17 - iš Londono atvyksta rašytoja Kristina Sabaliauskaitė, jos knygos “Silva rerum” ir “Silva rerum II” daugeliui atskleidė nepažintą Vilnių, todėl manome, kad bus labai įdomu visiems pažvelgti į XVII-XVIII a. miestą ir jo gyvenimą.

Taigi, kitą ketvirtadienį Nacionalinėje Dailės Galerijoje 20 val.  pradedam.

a

Rodyk draugams

Ekologija ant bangos. Ekologiškas maistas, namas, gyvenimo būdas - vakaruose ir Lietuvoje populiarėjanti tema.Taigi, kas yra ekologiškas namas/būstas?

Manau, kad 95 proc. lietuvių atsakytų, kad ekologiškas namas maždaug toks

Dar dalis pasakytų, kad tai pasyvus namas - iš ekologiškų medžiagų, taupantis energiją ir ….. esantis 15-20 km už miesto (mažiau triukšmo, taršos, o ir sklypai pigesni).

Ir štai pasistato tautietis ‘ekologišką’ namą 15 km už Vilniaus, ir po mėnesio supranta, kad jam vieno automobilio per mažai, o dar po metų - kad jo metinės išlaidos kurui (tik kasdieniam važinėjimui į darbą-mokyklą-namo) žymiai viršija jo išlaidas ekologiško namo šildymui, o tai reiškia, kad būtent tas ekologiškas tautietis ir teršia miestą ir yra visų transporto kamščių ir problemų mieste priežastis. Amerikoje paskaičiuota, kad priemiesčio name gyvenantis pilietis sunaudoja beveik tris kartus daugiau energijos, nei Manheteno gyventojas. Įdomu, koks būtų skaičius Vilniuje?
Ekologiška turėtų būti gyventi mieste, o ne už miesto (ir tai civilizuotam pasaulyje vyksta), bet Vilnius, išplėtęs savo ribas, nekontroliuojantis namų statybos laukuose, nevystantis patrauklaus viešojo transporto (greitojo tramvajaus), iš esmės nesirūpinantis tikrais (o ne nupaišytais) dviračių takais, netvarkantis parkų tokios idėjos net nebando skleisti.

Iš tiesų, šiandien ekologiškas būstas Vilniuje atrodo taip

Ekologiškos medžiagos ir technologijos - taip, bet žymiai daugiau galima sutaupyti energijos išteklių protingai tvarkant miestą.

a

Rodyk draugams

Niekaip nesuprantu kodėl Vilniaus miestas turi tokias ribas

Todėl, kad galėtų pasigirti, kad jo plotas toks kaip Paryžiaus?

Todėl, kad galėtų pasigirti, kad tai žaliausias miestas Europoje??

Todėl, kad miestas auga ir plečiasi tokiais tempais kaip koks Šanchajus ar Lagosas???

Prijunkime prie Vilniaus ribų Labanoro girią - aplenksim plotu Niujorką ir būsim patys žaliausi pasaulyje !!!

O gal geriau nustatyti realias miesto ribas, pvz. tokias

Ir bandyti susitvarkyti kaip miestui mažesniame kieme?

Juk Vilniui prioritetas turėtų būti ne plėtra į laukus, o miesto tankinimas, ne aplinkinių miškų pavadinimas parkais, o mieste esančių parkų ir žalių plotų tvarkymas.

a

Rodyk draugams

Miestai ir upės

2010-08-20

Dalinamės įrašu, yra ir mūsų skaidrių:)

ČIA

Ačiū Lukui ir nėra už ką (tuo pačiu):)

sm

Rodyk draugams

Kad Vilniaus Gedimino prospektas gyvas iki Vaikų pasaulio, turbūt nereikia įrodinėti - šioje atkarpoje galima atpažinti, kad tai centrinė miesto gatvė

Iki Jakšto gatvės - jau sunkiau

O už jos - tuštuma ir ramybė iki Lukiškių aikštės

Nuo Tumo-Vaižganto g. iki Seimo vėl vos rusenanti gyvybė su ant vitrinų iškabinėtais plakatais, kad išnuomojama parduotuvė.

Ir štai saliamoniškas Savivaldybės sprendimas - leisti eismą nuo Kudirkos aikštės iki Seimo, nes tai atgaivins Gedimino pr.  OK, galima sutikti, kad eismas nuo Lukiškių aikštės iki Seimo kažkiek pagyvintų šią atkarpą, bet kas man gali pasakyti, kaip eismas atsilieps atkarpai tarp Jakšto ir Tumo-Vaižganto gatvių? Problema juk paprasta - dabar čia nėra funkcijų, kurios trauktų žmones - pora ministerijų, teismas, statistikos departamentas, negyvas Žemaitės skverelis, konservatorija, Lukiškių aikštė. Bus čia leidžiamas eismas ar nebus - nieko tai nekeičia.

Gedimino pr. traukos taškų žemėlapis atrodo maždaug taip

Nesunku matyti, kad egzistuoja vienas Gedimino pr. tarp Katedros ir Vaikų pasaulio ir kitas tarp Seimo/Mažvydo bibliotekos ir Tumo-Vaižganto gatvės. Jungties tarp jų nėra, t.y. atstumas tolimas, o interesų šioje atkarpoje nėra.

Kokia išeitis? Išeitis paprasta - jei norime, kad visas Gedimino pr. taptų gyva gatve - Lukiškių aikštė turi tapti stipriu traukos tašku, būtent ši vieta gali išgelbėti Gedimino pr., bet yra vienas bet - tai turi būti ne Lenino aikštė su LT laisvės simboliu, ne žalias skveras, ne žalia pieva ar pan., tai turi būti žymiai mažesnė, gyva miesto aikštė su ją supančiu naujai suformuotu kokybišku įvairiafunkciu užstatymu - parduotuvės, kavinės, koncertų salė ar teatras, biurai, viešbutis ir pan. ir t.t. Ne veltui Lukiškių aikštė buvo suplanuota kaip turgus - Gedimino pr. pabaigos taškas - čia susikerta svarbiausios centro pėsčiųjų ir transportinė (Tumo-Vaižganto) gatvės. Atiduokime Lukiškių aikštę žmonėms!

Tada traukos taškų žemėlapis atrodytų maždaug taip

O kaip bus su Laisvės simboliu? Man asmeniškai Lukiškių aikštė asocijuojasi su Lenino paminklu, o Nepriklausomybę man primena mitingai Katedros aikštėje ar Seimo barikados. Pati aikštė juk irgi planuota kaip turgus, o ne kaip reprezentacinė aikštė (kurios tada dažniausiai būna šalia valstybinių institucijų), tad  manau tikrai galima surasti  Laisvės paminklui geresnę, teisingesnę ir įspūdingesnę vietą, o apie Lukiškių aikštę galvoti kaip esminę Gedimino prospekto sutvarkymo dalį.

a

Rodyk draugams

Kaip manote, šitas sprendimas yra geras ar blogas? Pakenks Gedimino prospektui ar padės?

Nuoroda

sm

Rodyk draugams

Kovo gale garsiai buvo pranešta, kad prasideda Sereikiškių parko rekonstrukcija.

Gegužės viduryje tyliai tyliai ‘rekonstrukcija’ baigėsi.

Ir centrinis Vilniaus parkas patapo laukinės gamtos rezervatu - žolės niekas nebepjauna

Dar pernai veikęs wc - užkaltas, o šiukšlės  išvežti nelabai kam rūpi (tiesa, sekmadienį viskas atrodė dar baugiau).

Ne veltui žadama aptverti visą Sereikiškių parką - reikia gi saugoti laukinį miesto gamtos kampelį.

a

Rodyk draugams

Vaikštinėjant po Vilniaus senamiestį mane kažkaip lydi keistas jausmas - miestas su istorija, namai mena kelis šimtmečius, o štai skveruose, aikštėse paminklą senesnį nei pusę amžiaus sunkiai rasi. Čia kaip ir senamiesčio butai ‘apstatyti ‘ sovietinių laikų baldais ar išblizginti po euroremonto, bet rasti tikrai autentišką butą su senais baldais - misija neįmanoma.

Taigi, kur dingę senieji Vilniaus paminklai? Suprantu, kad lenkus, keitė rusai, rusus, keitė lietuviai ir pan.ir t.t. Vieni statė, kiti griovė ir statė savo, kiti vėl juos griovė..  Bet kam užkliuvo pvz. šie trys drambliukai (fotografuoti apie 60-uosius)

Gal tik Rasų ar Bernardinų kapinėse galima dar pamatyti, kad kažkada senai Vilniuje paminklus vis tik statė

a

Rodyk draugams

Pakalbėkime apie Vilnių ir upę, t.y. jau keli metai sklando šūkiai kaip “Susigrąžinkime upę”, “Upė kaip miesto centras”, “Vanduo ir gyvenimas mieste” ir t.t. Ir kalbama visada tik apie Nerį, kaip apie vienintelę ir svarbiausią. Bet ar taip yra iš tiesų? Ar tikrai Neris yra ir buvo pati svarbiausia upė Vilniuje? Ar tikrai pirmiausia ją reikia susigrąžinti?

Juk turime dar ir Vilnelę - upę, iš kurios ir kilo pačio Viliaus pavadinimas. Pažvelkime į istorinius žemėlapius, pažvelkime į senas nuotraukas - miestas pirmiausia buvo prie Vilnelės, juk net atskiri rajonai kaip Užupis ar Paupys yra prie Vilnelės, o ne Neries.

Todėl pirmiausia Vilniuj reikėtų susigrąžinti Vilnelę, nes dabar tai gražus bet apleistas upeliukas tekantis tarp senamiesčio ir užupio. O tapti tikrai gyva ir svarbia miesto gyvenimo dalimi ji tikrai gali. Pažvelkime į 1840 metų žemėlapį kaip tekėjo Vilnelė

Uždėkime dabar šią senąją upės vagą ant šiandieninio Vilniaus

Nuo užupio tilto iki ’skaiteks’o’ suformuokime užstatymą, paverskime Vilnelę miesto upe! Šis užstatymas sujungtų senamiesti su užupiu. O upės krantai galėtų tapti pačia smagiausia pasivaikščiojimo ir pramogų vieta Vilniuje :)

Kaip tai yra pvz. San Antonio mieste, turinčiame turbūt dvigubai daugiau gyventojų nei Vilnius

Aišku, tai brangu, tai sudėtinga, bet jei jau kalbama apie Neries upės tvarkymą, tai tokie pasiūlymai neturėtų labai gąsdinti :) Nebūtinai plačiausia upė turi būti svarbiausia :)

a

Rodyk draugams

Sveiki atvykę!

2009-12-30

Taip Tarpautinis Vilniaus Aerouostas pasitinka savo svečius. Įdomu, ką pasakytų Froidas?:)

Su Šventėm!:)

sm

Rodyk draugams