BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Ekologija ant bangos. Ekologiškas maistas, namas, gyvenimo būdas - vakaruose ir Lietuvoje populiarėjanti tema.Taigi, kas yra ekologiškas namas/būstas?

Manau, kad 95 proc. lietuvių atsakytų, kad ekologiškas namas maždaug toks

Dar dalis pasakytų, kad tai pasyvus namas - iš ekologiškų medžiagų, taupantis energiją ir ….. esantis 15-20 km už miesto (mažiau triukšmo, taršos, o ir sklypai pigesni).

Ir štai pasistato tautietis ‘ekologišką’ namą 15 km už Vilniaus, ir po mėnesio supranta, kad jam vieno automobilio per mažai, o dar po metų - kad jo metinės išlaidos kurui (tik kasdieniam važinėjimui į darbą-mokyklą-namo) žymiai viršija jo išlaidas ekologiško namo šildymui, o tai reiškia, kad būtent tas ekologiškas tautietis ir teršia miestą ir yra visų transporto kamščių ir problemų mieste priežastis. Amerikoje paskaičiuota, kad priemiesčio name gyvenantis pilietis sunaudoja beveik tris kartus daugiau energijos, nei Manheteno gyventojas. Įdomu, koks būtų skaičius Vilniuje?
Ekologiška turėtų būti gyventi mieste, o ne už miesto (ir tai civilizuotam pasaulyje vyksta), bet Vilnius, išplėtęs savo ribas, nekontroliuojantis namų statybos laukuose, nevystantis patrauklaus viešojo transporto (greitojo tramvajaus), iš esmės nesirūpinantis tikrais (o ne nupaišytais) dviračių takais, netvarkantis parkų tokios idėjos net nebando skleisti.

Iš tiesų, šiandien ekologiškas būstas Vilniuje atrodo taip

Ekologiškos medžiagos ir technologijos - taip, bet žymiai daugiau galima sutaupyti energijos išteklių protingai tvarkant miestą.

a

Patiko (0)

Rodyk draugams



Komentarai (8) apie "Apie ekologišką būstą"

  1.    rašė:

    Na taip, yra net tokios skaičiuoklės, pasveriančios tavo įtaką planetai priklausomai nuo gyvenimo būdo ir vietos, pvz. http://myfootprint.org

    Man tos skaičiuoklės visiškai nepriimtinos. Nes jei ekologiją suvoksim tik kaip nekenkimą planetai (kuri yra vertinga net jei niekas ja nesidžiaugia), tai matyt ekologiškiausia būtų visai negyventi.

    Manau kad giliai žmonių galvose populiaresnė kita ekologiškumo prasmė - noras kuo daugiau GAUTI iš gamtos jos nežalojant. Net kažkuria prasme save suprasti ir tausoti kaip gamtos dalį. Tada vargu ar miestas yra ekologiškiausias gyvenimo būdas.

    p.s. ar nemanot kad miesto administracinės ribos erdvei absoliučiai neturi įtakos?

  2.   ab rašė:

    Dabar pagalvojau ar senamiestis tikrai pati ‘ekologiskiausia’ gyvenamoji vieta, nes gyventoju tankis turėtų būti mažesnis nei mikrorajonuose. Įdomus ekperimentas būtų diagramų pagalba palyginti įvairių tipų miesto rajonų(senamiestis, naujamiestis, mikrorajonas, sodai, individualių namų kvartalai) ir dabartinio gyventojų kiekio santyki, jei visas miestas būtų tik vieno tipo. Įdomu kaip kistų administracinės ribos.

    Visuomeninis transportas ir dviračiai tikrai labai gerai. Tik gaila, kad reta įstaiga turi patalpas (erdves) saugiam dviračių laikymui, dušus ir rūbines apsiprausimui, nors be tinkamos infrastruktūros visa tai daug naudos neduoda.

    Paskutinis sakinys kaip pirštu į akį. Darni plėtra.

    Šiaip dar būtų gerai jei akademiniai sluoksniai diskutuotų ir projektuotų ne tik apie nulinį efektą, bet ir apie teigiamą efektą … pastatai (jų komleksai) ne tik apsirūpinantys, bet ir tiekiantys elektrą, išvalantys nuotekas ir tt. Einantys į pliusą.

    O šiaip tai manau, kad tik technologijos išspręs visas šias problemas. Kaip išlaikyti gyvenimo komfortą, bet paliekant kuo mažesnį pėdsaką.

  3.   a rašė:

    @dū
    Na, čia kalba tik apie ekologišką būstą Vilniuje, t.y. jei gyveni ir dirbi namie, tai ekologiškiausia gyventi gal ir kokiuose dzūkijos miškuose, bet jei dirbi mieste tada situacija šiek tiek keičiasi..
    o miesto ribos rodo miesto strategiją, t.y. žmogus besikuriantis kokiuose kryžiokų soduose tiki, kad jis gyvena Vilniuje… miesto ribos veikia žmones psichologiškai, manau.

  4.   Natur produkt rašė:

    Pagyvenk kaime be patogumų, suprasi kas yra tikra ekologija… :)

  5.   vardauskas rašė:

    Tai apie ką autorius kalba yra elementari masto ekonomija arba kitaip mastelio ekonomija (apykreivis detaliau: http://lt.wikipedia.org/wiki/Masto_ekonomija).

    Esmė kuo daugiau *vienoje vietoje* gaminama (aptarnaujama) - tuo gaunasi santykinai mažesni pastovieji kąštai per vienetą, taip pat dėka tos pačios mąsto ekonomijos žaliavų ir jų tiekimo savikaina užperkant/naudojant/išgaunant didesniais kiekiais irgi gaunasi mažesnė.

    O ką šioje situacijoje reiškia kąštai? Tai bendros žmonių masės išlaidos transportui, energijos (įskaitant maistą), tinklų ir komunikacijų paslaugų teikimui, išlaidos susiekimo infrastruktūrai, viešosioms paslaugoms etc..

    Išvada - žmones reikia “gaminti”/aptarnauti tankiai gyvenamose vietose, kur pastovūs jų gamybos/aptarnavimo kąštai dėl šio efekto mažėja. Vadinasi gamtai kenkiama mažiau ir gyvenama didesnėje darnoje su ja.

    Elementarus pvz. eilinis eilinio vartojimas: žmogus perka telefoną. Į miestą juos pristato didžiule siunta, jie išvežiojami santykinai nedideliais vietiniais atstumais po parduotuves. Miestietis tiesiog čia pat vietoje įsigijo jį ir parsinešė ar parsivežė bendru miesto transportu.

    Atokiai gyvenantis pilietis tuo tarpu, dėl šio hipotetinio pavyzdinio :) teleono aparato, dar papildomai važiavo vienas 30/40 kmh pirmyn-atgal, be to tam jam būtinai reikia turėti mašiną. Mašiną turėjo kažkas pagaminti.

    Skirtumas: kelionės kuras, 1-2 valandų laiko vertė per kurį kaimenas nieko nesukūrė, o tik nenaudingai praleido kelyje, mašinos nusidėvėjimas, papildomos kelio tiesimo ir aptarnavimo išlaidos atstumui iki kaimeno trobos ir (įjungus fantaziją) galima tęsti ir tęsti.

    Ekologiškumo fanai dažniausiai žiūri tik į vieną pusę: aka, vietinis maistas ekologiškiau, nes jo vežti nereikia :) - fun - tačiau jį juk reikia užauginti. O mažame mastelyje tenka jį auginti santykinai mažiau efektyviais, nenašiais mažo natūrinio ūkio metodais išeikvojant daugiau žmogiškųjų bei energijos resursų per vienetą (t.y. labiau užteršiant aplinką).

    Tas pats ir su namo statyba. Kas čia ekologiško, važiuoti 30 km, iškirsti medžius, iškasti duobę, prismaigstyti pagalių ir apdrėbus moliu su šiaudais išmirkytais chemijoje bei apsėjus gražiai atrodančia, bet dažnai nenaturalia tai aplinkai žole kartą į savaitę burzginti benzininę žoliapjovę ir važinėti maisto po 30-40 kmh kas dien?
    Visi architektai ir statytojai aiškiai suvokia kur resursų per žmogų išeikvojimas mažesnis: ar eiliniam daugiabučio butui miesto infrastruktūroje ar aka ekologiškam namui balbieriškio pakraštyje. P.S. aš nekalbu apie darbų kainą (kuri dažnai yra tik sąlyginis žmonių susitarimo dalykas) - kalbu apie energijos ir žmonių laiko sąnaudas.

  6.   Aiste rašė:

    apie Lietuvos priemiesciu “kaimus”. siuo metu esu prancuzijos kaime, mano tevai gyvena analogisko dydzio lietuvos “kaime”. Tai cionais, en france, kaime su 1000gyv. yra - banko skyrius su bankomatu, trys kirpyklos, drabuziu - medziagu parduotuve /nieko imantraus, bet kokias pedkelnes nusipirky visai nieko/, geliu parduotuve, indu parduotuve, vaistine, mokykla parodu sale ir dar velnias zino kas.. jau nekalbant apie boulangerie, pub’a, restoraneli ar pusetino dydzio prekybos centriuka. ir visa tai kad nereiketu, del eilinio s*dniekio grustis i miesta, kad is tiesu GYVENTUM KAIME.
    o Lietuvoje - tik neaprepiami aruodai gyvnamiu su penkiom masinom kieme, nes tas priemiestis didesne nykuma nei miegamieji Vilniaus rajonai.

  7.   vi rašė:

    http://hr-ev.blogspot.com/search/label/BMS

    na jei su tokiu vaziuoji nieko blogo ;)

  8.   Plytelės rašė:

    Labai įdomu apie ekologiškus namus skaityti..:)Geras straipsnis.

Rašyk komentarą